Venclovų namai-muziejus:
2013 m. spalio 17 d. 18 val. Venclovų namuose-muziejuje prasidės dainuojamosios poezijos vakarų ciklas. Pirmajame renginyje prisiminsime Rusijos dainuojamosios poezijos pradininką Bulatą Okudžavą. Prisiminimais apie atlikėją dalinsis ir jo kūrybą atliks poetas, vertėjas Georgijus Jefremovas.
Maloniai kviečiame! Įėjimas nemokamas.
Kūrybinė Bulato Okudžavos biografija plati, kupina poetinių prasmių, praturtinta meninio filmo epizodais ir gyvenimišku nuoširdumu bei sąžiningumu. Nuo jaunų dienų traukusios eiliuotos prasmės palaipsniui perėjo į platesnius kūrybinius užmojus – prozą, dainas bei scenarijų kino filmams rašymą. Sovietiniu laikotarpiu šios sritys buvo labiausiai valdžios stebimos ir pavojingiausios kūrėjams. Bulatas Okudžava poetinės minties raišką papildė muzikiniu akompanimentu gitara savo poezijai suteikdamas dainos žanrą, kuri į tuometinės Rusijos kultūrinį gyvenimą įnešė autorinę dainą, tapusią bardų tradicijos atsiradimo pradžia.
Dar ankstyvoje vaikystėje jam teko susidurti su sovietinės valdžios represiniu teroru ir tai atsispindėjo poeto kūryboje. 1937 m. Bulato Okudžavos tėvas Šalva Okudžava buvo melagingai apkaltinas, o vėliau ir sušaudytas. 1938 m. komunistų valdžia suėmė ir motiną, kurią po teismo proceso ištrėmė kalėti į Karagandos lagerį. Berniukas pasiliko gyventi su močiute Maskvoje. Būdamas šešiolikos atvyko pas giminaičius, gyvenančius Tbilisyje. Siaučiant Antrajam pasauliniam karui tiesiog iš mokyklos suolo savo noru išėjo į frontą. 1943 m. parašė pirmąją dainą.
Praūžus šiai pasaulinei tragedijai mokėsi Tbilisio universiteto filologijos fakultete, kurį baigė 1950 m. Buvo paskirtas Kalugos srityje mokytojauti, dėstė rusų kalbą ir literatūrą, o laisvu metu kūrė eiles. Kartą draugų būryje norėdamas pralinksminti kompaniją padainavo vieną savo kūrybos dainą, kuri visiems labai patiko. Nuo to laiko poetas pradėjo kurti jų daugiau.
1956 m. pasirodė pirmasis poezijos rinkinys „Lyrika“. Netrukus persikėlė į Maskvą ir čia pradėjo jau viešai atlikti savo eiles pritariant gitarai. Po pirmojo dainų vakaro, įvykusio Charkove 1961 m., prasidėjo stulbinantis Bulato Okudžavos populiarumas visoje Tarybų Sąjungoje. Jį lėmė poezijoje vyraujantis karo bei stalininio režimo tragizmas, žmogaus grožis ir gėris, kurį Bulatui Okudžavai teko patirti gyvenime. Poeto pėdomis sekė Vladimiras Visockis, Aleksandras Galičius ir dar daugelis kitų Rusijos dainuojamosios poezijos meistrų, kėlusių prieštaringas mintis ir valdžios nepasitenkinimą.
Prozoje Bulato Okudžavos pirmasis viešai pasirodęs kūrinys buvo apysaka „Būk sveikas, bendraklasi“, kurioje be pagražinimų aprašė fronto įvykius. Kiek vėliau pasirodė pusiau satyriniai, pusiau istoriniai kūriniai „Vargšas Avrosimovas“ (1969), „Šipovo nuotykiai, arba keistas vodevilis“ (1971), „Diletantų kelionė“ (1978). Valdžios nemalonę B. Okudžava užsitarnavo pliekdamas dabartinės Rusijos visuomeninį gyvenimą. Autorius yra parašęs ir romaną „Pasimatymas su Bonapartu“ (1983).
Bulato Okudžavos dainos skambėjo įvairiuose meniniuose filmuose. Labiausiai televizijos žiūrovai pamėgo dainą „Mums reikalinga viena pergalė“ ("Нам, нужна одна победа"),nuskambėjusią Andrejaus Smirnovo filme „Baltarusijos geležinkelio stotis“ ("Белорусский вокзал").
Bulatas Okudžava mirė 1997 m. birželio 12 d. Paryžiuje, palaidotas Maskvos Vagankovo kapinėse.
Pagarbiai,
Justina Juozėnaitė
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos
Venclovų namai-muziejus
Tel. (8 5) 231 25 29
www.vilniausmuziejai.lt